Šiandien Aplinkos ministerijoje susirinkę valstybinių institucijų bei savivaldos atstovai išklausė Liutauro Stoškaus pranešimo, apibendrinančio Gamtos tyrimų centro kartu su partneriais parengtą pasiūlymą, skirtą geriau valdyti ir derinti vėjo energetikos plėtros ir biologinės įvairovės apsaugos siekius. Projektui „Darni vėjo energetikos plėtra vakarų Lietuvoje“ įgyvendinti Aplinkos minsiterija yra pritarus skirti paramą pagal 2009-2014 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą LT03 „Biologinė įvairovė ir eksistemų funkcijos“.
Nežiūrint savo patrauklumo dėl mažo CO2 išmetimų kiekio (IPCC, 2011), vėjo jėgainių plėtra daro tiesioginį neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Poveikis daugiausia pasireiškia trimis aspektais: tiesioginiu išstūmimu (paukščių poilsio, žiemojimo vietų užėmimas), tiesioginiais susidūrimais (paukščių migracijos, sklandančių paukščų atvejais) ar dėl besisukančių turbinų sukeltų staigių oro slėgio pokyčių sukeliant gyvūnų žūtį (daugiausia šikšnospanių atveju) (NWCC, 2010).
Šiuo metu vėjo jėgainių instaliuota galia viršija 280 MW, dar virš 210 MW suminei galiai yra paskirstytos licenzijos. Daugiausia jų yra Vakarų Lietuvoje. Tikėtina, kad 500 MW riba bus pasiekta jau 2016 metais. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad vėjo elektrinių, prijungtų prie tinklų suminė galia iki 2020 metų turi pasiekti 500 MW (Žin., 2011, Nr. 62-2936, Žin., 2013, Nr.12-560). Tikėtina, kad vėjo jėgainių tankis Lietuvoje ir po 2020 metų augs (Nagevičius, 2013). Tai įtakos ir stiprėjantys klimato kaitos procesai (IPCC, 2013). Tokiu būdu, konflikto mastas tarp vėjo energetikos plėtros ir biologinės įvairovės didės.
Vakarų Lietuva yra svarbi tiek paukščių, tiek šikšnosparnių migracijai. Probleminių teritorijų identifikavimas biologinės įvairovės apsaugos ir vėjo jėgainių plėtros atžvilgiu bei konfliktų mažinimo rekomendacijų parengimas yra svarbūs siekiant išvengti galimų konfliktų ateityje, o taip pat padėtų geriau valdyti esamus. Todėl šių darbų įgyvendinimas bus svarbus tiek aplinkosaugos, tiek energetikos požiūriu.
Įgyvendinat projektą bus parengti kriterijai, leidžiantys identifikuoti teritorijas, svarbias tiek biologinės įvairovės apsaugos, tiek vėjo energetikos plėtros atžvilgiu. Teritorijose, kuriose susiduria siekiai, būtų vertinamos konfliktų reikšmingumo požiūriu. Ten, kur įmanoma, konfliktai galėtų būti sprendžiami laikantis projekto įgyvendinimo metu parengtų rekomendacijų. Kitur vėjo jėgainių plėtra turėtų būti ribojama.
Konfliktų mastas specialiai tam tikslui parengto modelio pagalba bus vizualizuojamas žemėlapyje. Modelis leis tai atlikti automatizuotu būdu pagal pasirinktus kriterijus bei matyti konfliktų intesyvumą. Tokiu būdu aplinkosaugos ir vystymo tikslų derinimas parinktų kriterijų pagrindu bus išreikštas skalėje nuo 0 iki 1 diapazone, kurioje reikšmės atitiks konflikto intensyvumo lygį tam tikroje teritorijoje. Šis procesas yra grindžiamas neapibrėžtumų logikos teorijos principais (Zadeh, 1965; Zadeh, 1996) ir yra naudojamas daugelyje šalių sprendžiant konfliktų valdymo problemas.
Šio projekto rezultatai bus geri tuo, kad sukurtas modelis nebus vienkartinio panaudojimo produktas. Užteks atnaujinti informacijos sluoksnius ir bus galima iš karto gauti problemines teritorijas, žinoti jų dalį nuo visos savivaldybės teritorijos ir matyti konfliktų intensyvumą. Bus galima matyti, kaip keičiant kriterijus ir jų reikšmingumą kinta probleminių teritorijų plotas ir konfliktų intensyvumas. Tai yra stipriausia projekto pusė, nes jo įgyvendinimo rezultate gausime produktą, leidžiantį vertinti situaciją kintančiomis informacijos bei prioritetų sąlygomis. Taip pat, esant reikalui, šis modelis nesunkiai gali būti pritaikytas visos Lietuvos preobleminių teritorijų identifikavimui, o Vakarų Lietuvos daliai parengtos rekomendacijos galės būti naudojamos ir žymiai platesniame teritoriniame kontekste. Todėl projekto pridėtinė vertė bus labai didelė, o projekto rezultatų išliekamumas – labai aukštas.
Projekto rezultatai leis teritorijų planavimo specialistams, vystytojams, poveikio aplinkai vertintojams plėtojant vėjo energetiką pasirinkti labiausiai darnius biologinės įvairovės apsaugos atžvilgiu sprendimus. Kartu tai leis užtikrinti geresnę biologinės įvairovės apsaugą bei mažesnes laiko ir finansinių išteklių sąnaudas įgyvendinimo etape, paprastesnį poveikio aplinkai vertinimo procesą.
Projektą įgyvendina Gamtos tyrimų centras kartu su Norvegijos gamtos tyrimų institutu, VšĮ „Darnaus vystymosi centras“ bei Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. Projekto biudžetas – 860 tūkst. litų. Projekto pabaiga – 2016 m. balandžio mėn.